Terminio medienos apdorojimo tyrinėjimai

Nepaisant to, kad termo medienos arba termiškai apdorotos medienos produkcija jau ne vieneri metai yra Lietuvos rinkoje (didžiausias jos platintojas – draugiška žmogui ir aplinkai bendrovė UAB „NVGroup“), bet apie terminio apdorojimo procesą, jo mokslinį pagrindimą ir pradžią, taip apdorotos medienos sertifikavimą, jos klasifikavimą, vis dar žinome nepakankamai ir ne iki galo. Plačiau apie tai visuomenei buvo rašyta ekologiškame kultūros gide-žurnale „Ozonas“ straipsnyje „Medis statyboje?“, bet ir jame neatspindėti visi šios medienos niuansai.

Jau ne vieną šimtmetį buvo žinoma, kad medienos apdorojimas ugnimi ją daro patvaresne lauko sąlygomis. Net vikingai tą žinojo, naudodami tokią medieną tvoroms, tačiau moksliškai šis procesas buvo pradėtas nagrinėti tik XX a. pradžioje Vokietijoje, o vėliau Jungtinėse Valstijose. Tyrinėjimai užtruko pakankamai ilgai, nes pirmosios mokslinės publikacijos pasirodė tik XX a. antrojoje pusėje. Vis dėlto, rimtos studijos buvo atliktos jau šimtmečiui einant į pabaigą, o tiksliau – mokslo institutuose dirbančių Suomijos tyrinėtojų. Todėl nenuostabu, jog kokybiškiausia termiškai apdorota mediena ir jos produkcija gimsta šiandien būtent ten.

Terminio apdorojimo proceso esmė slypi medienos kaitinime. Iš viso yra trys etapai. Pirmajame etape  mediena yra džiovinama – temperatūra specialiose „krosnyse“ staigiai pakyla iki 100 laipsnių Celsijaus, tuomet ji keliama iki 130 C. Per tą laiką iš medienos išgaruoja beveik visas joje buvęs vanduo. Antrajame etape temperatūra pasiekia beveik medienos degimo temperatūrą (+185 iki +215 C), tokioje temperatūroje mediena išbūna apie 2-3 valandas. Trečiajame etape mediena yra sudrėkinama (purškiamas vanduo) iki normalaus 4-7 proc. drėgnumo, ji pamažu vėsta, temperatūra mažinama iki 80-90 C.

Šis procesas – kaitinimas – leidžia neįtikėtinai pakeisti medienos savybes. Dėl aukštos temperatūros medienoje vyksta įvairūs cheminiai pokyčiai. Jie ir nulemia, kad mediena tampa atsparesnė puvimui (nesidaugina puvėsį sukeliantys grybai), geriau išlaiko savo formą (nesitraukia ir nesiplečia). Kokie tai cheminiai pokyčiai –aprašysime kitame mūsų straipsnyje.