Kiek kainuoja atogrąžų miškų mediena?

Visai neseniai teko žiūrėti dokumentinį filmą apie Pietų Amerikoje kertamus miškus. Nykimo mastai skamba pribloškiančiai: „kas 8 sekundės iškertamas futbolo aikštės dydžio plotas“. Tyrimai rodo, kad atogrąžų miškai, esantys aplink pusiaują ir plytintys Afrikoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje bei Pietryčių Azijoje, nyksta greičiausiai. Skaudžiausiai tai jaučia Pietų Amerika, kadangi ji turi didžiausius atogrąžų miškų masyvus pasaulyje. Per dešimt metų ši šalis prarado apie  8o mln. ha miškų. Palyginimui – Lietuvos miškai sudaro  2173 tūkst. ha. Pabandykime įsivaizduoti mūsų šalį be miško.

Pagrindinės priežastys, dėl ko apskritai nyksta miškai yra žemės ūkis, infrastruktūros plėtra ir medienos gavyba. Kaip pristabdyti miškų kirtimą dėl pirmųjų dviejų priežasčių, sunku pasakyti, bet tikrai žinome, kad atogrąžų miškų kirtimas dėl medienos išgavimo gali būti sumažintas pakeičiant atogrąžų miškų medieną kita, pavyzdžiui, užaugusia, o tiksliau – užauginta Europoje. Žinoma, gali kilti mintis, kam kirsti savo, jeigu galima pasinaudoti kitomis šalimis, tačiau tokia logika prasilenkia su humaniškomis vertybėmis.

Taigi, kodėl mums, europiečiams, naudoti savo medieną? Mes matome keletą motyvų. Pirma, labiau civilizuotose šalyse mediena išgaunama iš įveistų ir atsodinamų miškų, jų kirtimo procesą reguliuoja įstatymai. Tokiose šalyse kaip Afrika, Šiaurės Amerika miškai dažniausiai kertami nelegaliai, o žmonės, kurie dirba medkirčiais, yra nepelnytai išnaudojami. Nepaisant to, kad rinkoje braziliško riešuto grindų kvadratinio metro kaina siekia 200 litų, kertantieji medžius iš šitos sumos geriausia atveju gauna kelis litus ir toliau gyvena skurde. Tuo tarpu tie, kurie superka, perperka, apdoroja, perveža yra tie, kurie daugiausiai atsiriekia.

Kodėl būtent atogrąžų miškai? Todėl, kad dauguma jos rūšių pasižymi išskirtiniu kietumu, atsparumu temperatūros pokyčiams, taip pat šių miškų mediena vilioja savo išvaizda. Labiausiai kertamas yra Pietų Amerikos riešutas (Sucupira), braziliškas riešutas (Ipe), brazilinis kopalmedis (Jatoba) ir kiti.   Ši mediena naudojama kloti grindims, įrengti terasoms, kambarių ir lauko baldų gamybai ir pan. Tačiau minėta mediena puikiai gali būti pakeista egle, uosiu, pušimi, jei jie bus specialiai apdoroti, pavyzdžiui, karščiu termo proceso metu. Taip apdoroto uosio grindų kvadratinio metro kaina irgi gali siekti 200 litų, bet ši mediena buvo išgauta atsakingai visų atžvilgiu, bet labiausiai gamtos.

Nes antroji priežastis, apie kurią dar neužsiminėme yra ta, kad atogrąžų miškai yra planetos plaučiai ir kurių 6 kvadr. metrų plote gyvena tiek gyvūnų ir tokių retų rūšių, kiek niekur kitur pasaulyje (iki  400 rūšių paukščių, 150 rūšių drugelių ir t. t.). Taigi, ne visuomet, bet dauguma atvejų, kai perkame prabangius atogrąžų miškų medienos baldus ar grindis, mes remiame vietinių gyventojų išnaudojimą, padedame susikrauti turtus ir taip pelningoms kompanijoms, taip pat ignoruojame savo vietinius išteklius ir verslą bei galiausiai – esame atsakingi už kiaurus planetos plaučius ir nykstančias gyvūnų ir augalų rūšis. Taigi, kiek kainuoja atogrąžų mediena iš tiesų?