Termiškai apdorota mediena – gamybos proceso paslaptys

Termiškai apdorota mediena, o trumpiau – termo mediena – vis dažniau girdimas medienos apibūdinimas. Bet kas slepiasi po šia samprata ir kaip paprasta, „žalia“ mediena yra paverčiama į termo? Beje, jei kalbėtume apie maistą – natūralios, termiškai neapdorotos daržovės ir vaisiai yra sveikesni, juose išlieka daugiau žmogui naudingų medžiagų, tuo tarpu kalbant apie medieną yra atvirkščiai. Ji savo geriausias savybes įgyja būtent apdorota karšta iki +185 iki +215º C temperatūra. Taigi, kaip vyksta šis procesas?

Pirmiausia, iš karto po pjaustymo, terminis apdorojimas prasideda nuo medienos džiovinimo, toliau yra tęsiamas medienos apdorojimas karščiu ir visas šis procesas yra užbaigiamas galutiniu medienos sudrėkinimu ir atvėsinimu. Šis vientisas procesas sąlygoja, jog karščiu apdorota mediena bus vienodos kokybės. Pastarajai skiriamas didžiulis dėmesys, žiūrima, kad produktas kokybės reikalavimus atitiktų kiekvieno apdorojimo etapo pabaigoje. Be to, visame šiame  procese nenaudojami jokie žalingi cheminiai priedai.

Svarbiausias šiame procese – medienos kaitinimas, kuomet pasiekiama medienos degimo temperatūra ir iš jos yra išgarinamas vanduo. Gali skambėti neįtikėtinai, bet būtent taip ir yra – degdama mediena nesudega! Kam naudojamas šis apdorojimas karščiu ir kaip mediena modifikuojasi? Straipsnio pradžioje užsiminėme, kad tai leidžia pakeisti medienos savybes į tokias, kokios yra reikalingos tam tikrai medienos produkcijos rūšiai, įvairiems jos gaminiams. Netrukus šias savybes ir aptarsime.

Būtent dėl medienos terminio apdorojimo pasiekiamas medienos formos stabilumas, šilumos izoliacija, atsparumas puvimui ir medienos lankstumas. Kartu su įvairiais cheminiais pokyčiais, kurie vyksta medienoje kaitinant, gana žymiai sumažėja medienos traukimosi ir plėtimosi tikimybė, kuri priklauso nuo medienoje esančio drėgmės kiekio. Sumažinant hemiceliuliozinius junginius (cukraus grandines), medienoje nebelieka maistingųjų medžiagų, kurios sukelia puvėsinį grybelį. Karščiu apdorotos medienos sugebėjimas absorbuoti vandenį labai sumažėja, o atsparumas puvimui – padidėja.

Pabaigai itin svarbu paminėti, kad termiškai apdorota gali būti bet kuri medienos rūšis. Tai reiškia du dalykus. Pirma, jog vietinė mediena gali tapti lygiaverte importuojamai kietajai medienai, netgi išvaizdos savybėmis. Antra, ir tai išplaukia iš ką tik įvardinto fakto (apie vietinės medienos rūšies pridedamąją vertę ją termiškai apdorojant), jog terminis medienos apdorojimas padeda išsaugoti brangią ir nykstančią tropinę kietąją medieną. Taigi, terminis apdorojimas prisideda prie gamtos resursų išsisaugojimo. Tai ir yra pati svarbiausia žinia.