Ar galėtumėte atsakyti, kokia yra optimali darbo aplinkos temperatūra? Ji svyruoja nuo +18 iki +21°C. Tikriausiai ne vienas žinote tą jausmą, kai šąlant rankų ir kojų pirštams, ypač nejudant ir dirbant sėdimą darbą, „šąla“ ir mintys. Taigi, krenta darbo produktyvumas, našumas, sudėtinga susikaupti, darome daugiau klaidų, nes visa apie ką galvojome – kuo greičiau grįžti namo ir sušilti. Na, o apie tai, kad auga sergančiųjų skaičius jau net nekalbame. Taigi, tos įmonės, kurios neva sutaupo papildomam patalpų šildymui, pralaimi dukart – dalis darbuotojų gydosi, o ta dalis, kuri dar juda kruta arba sėdi prie kompiuterių, rodo prastus efektyvumo rodiklius.
Na, o labiausiai, ko nelinkėtume, tai sulaukti svečių iš Valstybinės darbo inspekcijos, kuri ir rūpinasi, jog dirbantiesiems būtų sudaromos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos. Beje, žiemos laikotarpiu aktualu ne tik šaltis, bet ir tai, kad kartais yra tiesiog persistengiama su šiluma ir darbo vieta primena pirtį. Arba būna situacijų, kai taupydami darbdaviai priperka netinkamų šildytuvų, kurie sausina orą, o kartu ir kvėpavimo takus, taip nulemdami dar didesnį darbuotojų sergamumą kvėpavimo takų ligomis.
Taigi, ką daryti, kad darbuotojai ir jaustųsi gerai, ir nenukentėtų jų darbo kokybė? Apie infraraudonųjų spindulių gerąsias savybes (gebėjimą skleisti šilumą) jau ne kartą kalbėjome, ir ypač, kaip jos pritaikomos šiuolaikiniuose šildytuvuose. Taip pat analizavome, kaip infraraudonųjų spindulių pagrindu veikiantys šildytuvai gali būti panaudojami vidaus ir lauko erdvėse. Kalbant apie vidaus patalpas, kuriose dirba žmones, yra tam tikra specifika, kurią netrukus ir aptarsime.
Taigi, lempiniai infraraudonųjų spindulių šildytuvai pagal elementų tipą gali būti kvarciniai, halogeniniai, keramikiniai. Skirtumas tarp halogeninių, kvarcinių ir keraminių infraraudonųjų spindulių šildytuvų tas, kad halogeniniai ir kvarciniai šildytuvai išskiria trumpuosius infraraudonuosius spindulius (matoma šviesa). Tuo tarpu keraminiai infraraudonųjų spindulių šildytuvai išskiria vidutinius infraraudonuosius spindulius (nematoma šviesa). Tai pirmasis skirtumas. Antrasis – halogeniniai infraraudonųjų spindulių šildytuvai yra tokios pat galios kaip ir keraminiai infraraudonųjų spindulių šildytuvai, tačiau halogeniniai išskiria daugiau šilumos nei keraminiai. Todėl jie labiau tinka šildyti dideliems plotams ir erdvėms (sandėliams, gamybinėms patalpoms, angarams ir t. t.), nors gali būti panaudojami ir mažoms erdvėms bei patalpoms.
Žemiau pateikiame nuotraukas, kaip atrodo halogeniniai (paveikslėlio kairėje) ir keraminiai infraraudonųjų spindulių šildytuvai (paveikslėlio dešinėje).
Tam, kad būtų šiek tiek aiškiau, kaip apskaičiuoti, kiek reikėtų šildytuvų norimoms apšildyti erdvėms, pateikiame pavyzdį. Tarkime, jog turime 200 kv. m. plotą. Teoriškai šiam plotui apšildyti užtektų ~ 10 vnt. šildytuvų po 1.5 kW. Bet praktiškai, norint apšildyti tokį plotą, reikėtų įvertinti daugiau rodiklių (žr. lentelę žemiau), bendrą patalpų plotą padauginti iš pateiktų vatų skaičiaus, tuomet padalinti iš šildytuvų galios ir tik tada gausime reikiamą šildytuvų kiekį erdvei apšildyti: Patalpos 200,00 m² x 150 W = 30,00 kW : 1,5 kW (šildytuvo galios) = 20 vnt. po 1,5 kW.
Kita vertus, dar reikėtų nuspręsti ar vertingiau ir komfortiškiau šildyti visą bendrą plotą, ar tik atskiras zonas (darbo vietas). Tuomet išlaidos elektrai gerokai sumažėja. Paveikslėlyje žemiau matyti, kokį plotą aprėpia vienas iš galimų infraraudonųjų spindulių šildytuvų.
Beje, straipsnio pradžioje minėjome, kad darbo vieta neturi būti panaši ir į pirtį, todėl papildomai net ir kiekvienam šildytuvui atskirai galima sumontuoti temperatūros reguliatorių, judesio daviklį ar laikmatį. Taip yra galimybė pagal poreikį valdyti ir energiją, vadinasi ir taupyti. Nors, reikėtų pridurti, šis šildymo būdas apskritai yra gerokai taupesnis už įprastus. Dar vienas tokių šildytuvų privalumas tas, jog jie gali būti montuojami tik ten, kur iš tiesų šilumos teikia, tvirtinant juos konkrečiuose taškuose prie specialių stovų, sienų ar lubų.