Pagalvojome, kad daug mūsų tinklaraštyje kalbame apie tai, ką galime padaryti iš medžio, kaip jis turi būti apdorojamas, kaip tausojamas, bet labai nedaug prisilietėme prie paties medžio, jo paslapties. Ar žinote, iš kokių elementų sudarytas medis, kas slypi jo šerdyje? Ar kuo skiriasi viena medžių rūšis nuo kitos ne kietumu, atsparumu drėgmei, bet savo sudėtimi? Arba.. kad kiekvienas medis turi savo gyvenimo istoriją, kuri, deja, gali būti perskaityta tik jį nukirtus?
Rievė – toji medžio dalis, kurioje įrašyti medžio metai ir ką jam per juos teko patirti. Kiekviena rievė susidaro per vienerius metus. Kuo rievė rievė arčiau šerdies, tuo ji yra senesnė, ir atvirkščiai, kuo rievė arčiau žievės, tuo ji jaunesnė. Iš rievių skaičiaus apytikriai galima nustatyti nustatyti medžio metų skaičių, kai kuriais atvejais atsiranda dvigubų rievių (kai po kenkėjų ar šalnų medis išskleidžia naujus pumpurus) arba būna metų, kai rievės nesusidaro (dėl apkarpymo, sausros).
Įvairių medžių rievės matomos nevienodai aiškiai. Kraštuose, kur metų laikai beveik nesiskiria, medienos rievietumas mažiau matomas. Įdomu, kad kai kurių medžių rievės būna vingiuotos, kai kurių – banguotos. Nepastovus yra ir rievės plotis. Jis priklauso ne tik nuo medžio rūšies, bet ir nuo jo amžiaus, klimato, augimo sąlygų, pvz., rievė gali siaurėti dėl sausros, šaltos vasaros, parazitų, gaisro ir pan. Rievė siaurėja ir metais, kai medis turi labai daug vaisių.
Ką dar byloja rievės? Jų plotis gali nurodyti, koks yra medžio tankumas. Kiekvienai rūšiai yra būdingas tam tikras rievių skaičiaus viename centimetre maksimumas ir minimumas. Pavyzdžiui, didžiausią tankį pušis turi kai rievės plotis yra apie 1,4 mm., jei jis yra didesnis arba mažesnis – mažesnis ir pušies tankis. Eglės tankis yra tuo didesnis, kuo jos rievė yra siauresnė. Tuo tarpu žiedaindžių lapuočių (ąžuolo, uosio) medienos mechaninės savybės geresnės, kai rievė platesnė. O štai padrikai akytuojų lapuočių medienai tokių rekomendacijų nėra.
Nenuostabu, kad medžio rievėms tyrinėti egzistuoja net atskiras mokslas dendrochronologija. Sukurtas XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje jis apima datuotų metinių medžio rievių informacijos išgavimą ir jos taikymą aplinkos ir istoriniams tyrimams. Iš pirmo žvilgsnio mokslas apie medžio rieves gal ir gali skambėti juokingai, tačiau patikėkite, tyrinėti tikrai yra ką. Kadangi, kaip matėme, medžio rievių formavimas yra nulemtas klimatinių sąlygų ir joms didelę įtaką daro aplinka, mokslininkai, tyrinėdami rieves gali daug sužinoti apie vietovę ir jos istoriją.