Savo atostogoms šį kartą rinkomės pabėgimą iš miesto į gamtą. Įpusėjus antrajai poilsio savaitei, jau sunku beįsivaizduoti, kaip reikės grįžti į darbus ir cementinę, asfaltinę aplinką. Čia, kur nereikia skubėti, čia, kur alsuojama žalumos gaivuma – viskas tikra ir dovanota gamtos. Stebint, kaip paukščiai ir visokie kiti smulkūs padarėliai jaukiai įsikūrę savo gūžtose, urvuose, lizduose, nenumaldomai kyla mintis, jog norėtųsi ir sau turėti tokius Gamtos namus.
Sodybos pastogėje, kurioje poilsiaujame, rytais budina kregždžių čirškesys. Apmaudu, kad mieste, kur dauguma balkonų įstiklinti, šias žavias kaimynes retas beturime. Ar kada įsižiūrėjote į jų „namelius“? Susukti iš priemolio, šlapios balų žemės, suvilgydama ją lipniomis seilėmis, sutvirtindama šiaudgaliais, žolėmis jie atrodo kaip tikri meistrų darbai. Nesakome ir žmonėms metus viską imti ir persikelti gyventi į urvus, bet galbūt namų statybai vėl pradėti panaudoti tai, kas auga čia pat ir gali būti išgaunama šalimais.
Tokie namai, kurie labiausiai atitiktų mūsų įsivaizduojamus Gamtos namus galėtų būti pastatyti iš šiaudų, medienos ir molio. Namo amatams naudotume akmenis, sienoms – šiaudų blokus, vidinei apdailai ir sijoms medieną, garažą įrengtume iš plaušamolio, o stogo apšiltinimui tikriausiai pasitelktume avies vilną. Svarbiausia, kad namui statyti naudotume tik pačių užaugintas arba vietines medžiagas. Šitaip išvengtume ilgo transportavimo (vadinasi, oro taršos) ir tuo pačiu paremtume vietinį verslą.
Nustebsite, bet šiaudų namas nebūtinai reiškia, jog jis žiūrėsis kaip sukritusi bakūžė. Jis taip pat gali spinduliuoti elegancija ir prabanga. Visa priklauso nuo to, kokias apdailos medžiagas naudosite. Mes pirmenybę teikiame medienai ir greičiausiai naudotume tą, kuri buvo apdorota termiškai. Taip būsime tikri, kad dailylentės neišsivaikščios keičiantis metų laikams, vadinasi, nereikės namo remontuoti kiekvieną pavasarį, ką, pavyzdžiui tenka daryti kregždėms, jei pasitaiko netinkamas molis. O koks Jūsų svajonių namas, kokias medžiagas jam naudotumėte?