Ruduo ir žiema dažnam asocijuojasi su vienu iš šių sezonų malonumų – pirtimis. Tik ar žinote, kuri iš pirčių tinkamiausia būtent Jums? Juk pirčių rūšių yra įvairiausių. Jų klasifikacija nėra nusistovėjusi, tačiau kalbant apie sveikatą, svarbiausia žinoti kokiai pirčiai koks drėgmės ir karščio santykis būdingas. Taigi, jei norite ne pakenkti savo sveikatai ir grožiui, o padėti, siūlome susipažinti su pirtimis ir pasidomėti, kas lemia jų kokybę.
Pirmiausia, į ką turėtumėte atkreipti dėmesį eidami į pirtį, o galbūt ir pirkdami ją, tai kritiškai įvertinti, kas labiau Jums tinka – karštis ar drėgmė. Nes oro drėgmė ir temperatūra pirtyje yra atvirkščiai proporcingi, t. y. kuo aukštesnė oro temperatūra, tuo mažesnį drėgnumą gali iškęsti žmogus ir kuo didesnis drėgnumas, tuo žemesnė yra žmogaus pakenčiama temperatūra.
Didžiausia drėgmė (70-100 proc.) būdinga turkiškoms pirtims (kitaip dar vadinamoms drėgnosioms), vidutinė drėgmė (30-70 proc.) būdinga lietuviškoms ir rusiškoms pirtims (kitaip dar vadinamoms garinėms) ir mažiausia drėgmė (iki 30 proc.) būdinga suomiškoms pirtims (kitaip dar vadinamoms sauso oro pirtimis arba saunomis).
Atskirai dar reikėtų išskirti vis labiau Lietuvoje populiarėjančią lauko arba kubilinę pirtį, kuri dar yra vadinama japoniška pirtimi, japonišku kubilu arba tiesiog kubilu. Joje vanduo įkaista iki 45 laipsnių. Taip pat būtina paminėti naujovę, kuri ypač tinka skubantiems – tai infraraudonųjų spindulių pirtis. Šiose pirtyse visą darbą atlieka infraraudonųjų spindulių šildytuvai, kurie, kaip jau esame rašę, šildo ne aplinką, o kūnus. Tokiose pirtyse žmogaus kūnas įkaista iki jam priimtinos 38 laipsnių temperatūros.
Kurią iš pirčių pasirinkti – skonio ir sveikatos dalykas. Pavyzdžiui, sergantiems širdies ligomis gydytojai rekomenduoja rinktis kaitinimąsi kubile, nes kitų pirčių karštis ir drėgmė gali būti pavojingi. Šią japoniškų tradicijų pirtį renkasi ir tie, kurie nori išlikti sąlytyje su gamta. Įsivaizduokite – viduržiemis, pusnys sniego, o jūs gulite sau šiltame vandenyje ir mėgaujatės ne tik kūno potyriais, bet ir maloniais vaizdais.
Neturintiems galimybių įsirengti pirties name arba norintiems pirtį „vežiotis“ visur su savimi, gamintojai irgi yra sukūrę sprendimus. Tai lengvai transportuojamos ir nesudėtingai patalpų viduje ar lauke montuojamos pirtys. Dažniausiai tokios pirtelės būna iki 5 m³ ir kaitinamos arba malkine krosnele, arba elektriniu šildytuvu. Šioje pirtyje vienu metu gali kaitintis penki žmonės. Sutikite, tai puikus sprendimas nedidelei šeimai ar draugų kompanijai.
Ne mažiau svarbus dalykas renkantys pirtį yra jos kokybė, kurią dažnai nusako medžiaga iš kurios ji pagaminta. Mūsų nuomone, geriausios yra iš suomiškos karščiu apdorotos pušies medienos arba iš raudonojo Kanados kedro pagamintos pirtys. Apie termo medienos privalumus ne kartą rašėme, bet galime prisiminti, kad pirtys, pagamintos iš termos medienos, pasižymi atsparumu drėgnam orui, jas lengviau prižiūrėti, neteka sakai, o izoliacija net 30 procentų geresnė. Termiškai apdorota mediena taip pat:
• Nesideformuoja ir nepūva
• Yra lengvesnė
• Ilgaamžė
• Drėgmės tūris sumažinamas iki 90 % (pačioje medienoje)
• Ekologiška
• Be jokių cheminių priemaišų
• Kasmetinis apdorojimas alyva
• Nepraleidžia vandens (pvz., kubiluose)
Na, ir ne mažiau svarbus argumentas, jog termiškai apdorota mediena yra nepakeičiama dėl savo natūralumo ir estetinio vaizdo.