Kokia mediena tinkamiausia pirčiai?

Atvėsus orams jau galime skelbti pirčių sezono atidarymą. Rasti gerą pirtį nėra lengva, o tikrai kokybiškų, tinkamai įrengtų pirčių nuomos kainos neretai kanda kaip šaltukas. Taigi, jeigu turite nuosavą erdvų namą su rūsiu arba pakankamą plotelį žemės – kodėl neįsirengus pirties? Žinoma, kadangi tai susiję su ugnimi, gerai būtų, jei jos statybą patikėtumėte išmanantiems šį darbą. O jūs pasilikite sau maloniąją dalį – išsirinkti tinkamą medieną.

Iš lietuviškų medžių pirties įrengimui yra tinkamiausia juodalksnis, drebulė, bet pirmoje vietoje – kvapnioji liepa, kuri paperka savo šviesiu ir jaukiu paviršiumi. Drebulę rekomenduotumėme rinktis, jei norite sutaupyti, ji pigesnė, bet lygiai taip pat minkšta ir nekaistanti. Medinės pirtys taip pat gali būti gaminamos iš raudonmedžio, maumedžio, ąžuolo, tačiau nepakeičiamas lyderis dėl savo savybių šioje srityje yra Vakarietiškas raudonasis kedras arba Raudonasis Kanados Kedras.

Paprastai pirties sienos apkalamos minėtos medienos dailylentėmis. Kuo dailylentės storesnės (vidutiniškai 1,5-2 cm) – tuo geresnės pirties savybės. Priepirčiui, kur yra mažiau karščio ir drėgmės, galima rinktis uosį, kuris pasižymi kietumu ir tvirtumu. Uosis tiks ir viduje pirties, jei tik bus apdorotas termiškai. Beje, kontraversiškai pirties statyboje yra vertinama pušis, jos nerekomenduoja naudoti vidinei apdailai, kad ir kaip maloniai ji kvepėtų, netinkamas čia ir beržas, kuris labai greitai pūna.

Be grindų ir sienų labai svarbu pasirinkti tinkamus gultus, kurie turėtų būti pagaminti iš minkštos lapuočių medienos. Būtent ši mediena mažai laidi šiluma, o tai savo ruožtu reiškia, jog ji mažiau įkaista. Čia taip pat tinkamiausias lietuviški juodalksnis, liepa ir drebulė.  Atminkite, kad nei sienų, nei grindų, nei juolab gultų dengti lakais ir impregnuoti negalima. Jie kaista nuo karšio, o ir permuša pačios medienos kvapą.  Daugiau apie pirties ypatumus rasite  mūsų straipsnyje „Pirtis – išmani gamtos dovana žmogui“.