Didžiausias kriterijus renkantis lauko baldus turi būti jų tvirtumas, atsparumas drėgmei ir medžiagų natūralumas. Ne mažiau svarbu, kad visa tai būtų po ekologiškumo „skėčiu“, nes EKO – tai ne tik gamtos „reikalas“. Tai ir mūsų pačių, mūsų vaikų ir visos planetos gyventojų išlikimo garantas. Daugiausiai apie draugiškumą gamtai ir žmogui pasako medžiaga iš kurios yra pagaminti lauko baldai. Taip pat – ir gamybos procesas, kuris bet kokią ekologišką medžiagą gali paversti priešu mūsų ir gamtos „sveikatai“. Taigi, domimės natūraliomis lauko baldų medžiagomis ir, tikimės, kad išsirinksite, ką nors sau tinkamo.
Pirma mintis apie medžiagas, kuri kyla, paminėjus ekologiškus baldus, yra mediena. Tikriausiai tai nestebina, nes medis ir yra natūrali (bio)medžiaga, bet, atkreipiame dėmesį, jog – ne visuomet ekologiška. Ir ne tik dėl gamybos proceso, kuriame gali būti naudojamos toksinės medžiagos, bet ir medienos – jei ji išgauta iš egzotinių kraštų medžių, kuriems užaugti reikia šimtmečių, ekologiškumą sunku įžvelgti. Bet, būkime atviri, kuo pakeisti, pavyzdžiui, raudonmedį, tikmedį ir jų gerąsias savybes?
Iš tiesų, lauko baldams kuo puikiausiai tinka pušies, beržo, ąžuolo, uosio mediena, kurių atsparumas drėgmei, puvimui ir deformacijai dar labiau išryškėja šią medieną apdorojus termiškai (+185 iki +215º C temperatūroje). Ir dar vienas svarbus dalykas – terminiam apdorojimui naudojama mediena iš ekologiško miško (tą turi paliudyti specialūs sertifikatai), o terminio apdorojimo metu nenaudojamos jokios kenksmingos medžiagos. Rezultatas – baldas, pagamintas iš gyvos, dar kitaip galima sakyti bio, medžiagos. Panašiomis savybėmis pasižymi iš termiškai apdoroto bambuko, ratano pagaminti baldai.
Jeigu kalbėtume ne apie lauko baldus, tokių bio alternatyvų, tikėtina, būtų daugiau. Pasaulyje jau yra bandoma gaminti plokštes iš kviečių, ryžių, linų luobelių, cukrašvendrių, palmių atliekų ir kitų biologinių žaliavų, tačiau tai tik bandymų lygyje. Neseniai pasirodė naujiena, kad, tyrimams pavykus, galbūt Lietuvoje bus pradėti gaminti baldai iš pluoštinių augalų – kanapių, linų ir dilgėlių. Šio baldams skirto mišinio (kaip, beje, ir medinių baldų) privalumas tas, kad savo laiką atitarnavę baldai gamtoje greitai suyra ir yra lengvai perdirbami.
Tiesa, yra vienas dalykas, kuris kanapių, linų ir dilgėlių baldus daro išskirtiniu – tai medžiagos vienalytiškumas. Tai reiškia, kad gaminant baldą nenaudojamos jokios papildomos detalės ir medžiagos, kurios, žiūrint iš ekologiškumo perspektyvos, naudoja laiką ir energiją tiek surenkant, tiek vėliau perdirbant. Tą patį būtų galima pasakyti apie pintus baldus iš meldų, nendrių ar karklų vytelių arba perdirbto popieriaus, kartono baldus, tačiau visos šios medžiagos, nors ir specialiai apdorotos, vis tik labiau tinka naudoti patalpų viduje, o ne lauke.
Žinoma, įsigijant bet kokį daiktą norisi, kad jis būtų ne tik tvarus, bet ir patogūs bei funkcionalūs. Todėl, prieš pirkdami baldus – būtinai išbandykite juos. Čia svabu gali būti ne tik tai, ar patogiai sėdėsi, bet ir baldų svoris, jeigu manote, jog gali tekti juos dažniau kilnoti iš vienos vietos į kitą. Kitas aspektas, itin svarbus moterims, yra baldų išvaizda. Grožio supratimas ir pajautimas – individualus dalykas, todėl patarimai iš šalies mažiausiai turi įtakos. Svarbiausia, kad baldų spalvos ir tekstūra derėtų su bendru namo eksterjeru arba, jei norisi – kontrastingai papildytų.