Kompostas – daržininkams puikiai žinoma žemės purumą ir ilgalaikį trąšumą užtikrinanti medžiaga. Kompostas, pūdinys – skirtingo mineralizacijos lygio įvairių organinių medžiagų mišinys. Komposte yra gausybė bakterijų, mielių, pelėsinių grybų, pirmuonių ir kitų mikroorganizmų, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai maitinasi organinėmis liekanomis. Į dirvą patekęs kompostas suyra išskirdamas pagrindines augalų maistines medžiagas – azotą, fosforą, kalį ir mikroelementus. Bet kaip ši masė gali būti panaudojama namo šiltinimui?
Atradus, jog komposto dėžėse ar duobėse organinių atliekų yrimo proceso metu išsiskiria šiluma, kuri gali siekti kepimo temperatūrą, pradėta ieškoti sprendimų, kaip šilumą būtų galima panaudoti plačiau. Vienas iš jau kurį laiką taikomų būdų – tai ciklo principu veikianti vandens šildymo sistema. Komposto dėžėje ar duobėje išvedžiojus vamzdžius ratais (taip išnaudojant visą plotą), jais tekantis vanduo įkaista nuo temperatūros, o karštas vanduo gali būti panaudojamas įvairiopai.
Komposto įkaitintas vanduo gali būti panaudojamas darže, ūkinių pastatų, bet svarbiausia ir gyvenamųjų namų šildymui. Ir nemokamai! Paprasčiausiai, vamzdžiais atitekantis karštas vanduo gali būti panaudotas grindų šildymui, taip pat nukreiptas į kranus plovimui ir maudymuisi. Atvėsęs vanduo vėl nukreipiamas atgal į komposto laikymo vietą, kur temperatūra siekia nuo 130 iki 160 laipsnių pagal Farenheito skalę. Vėl pasiekęs maksimalią temperatūrą, šiltas vanduo vamzdžiais keliauja į namus.
Minėta cirkuliaciniu principu veikianti sistema yra pats paprasčiausias sprendimas. Ji jau dabar naudojama visame pasaulyje, labai dažnai – namų grindims, taip pat stabiliai temperatūrai šiltnamiuose palaikyti. Kiek sudėtingesnė sistema, bet dar efektyvesnė – tai viduryje komposto talpyklos įrengti mėšlo rezervuarą, kuriame gamintųsi metanas. Pastarasis gali būti panaudojamas šildymui, kepimui, net automobiliams. Taigi, kam pirkti šilumą, kai ją galima pasigaminti nemokamai?