Medienos patvarumas ir ilgaamžiškumas yra tai, kas turėtų būti svarbiausias rodiklis renkantis medieną, nesvarbu, kam ji būtų skirta – vidinei ar išorinei namo apdailai, terasai, balkonui ar lieptui. Aišku, nuo kenkėjų ir temperatūrų pokyčių labiausiai nukenčia fasadas ir visa kita, kas yra po atviru dangumi. Klausite, kodėl su šiomis problemomis nesusidurdavo mūsų senoliai? Panašu, kad kaip ir visa kame, vardan didesnio pelno, pirkėjams yra įsiūlomos antrarūšės medžiagos arba, net jeigu ir mediena apdorota, tai dažniausiai reiškia, kad buvo naudojamos pramoninės cheminės medžiagos, kenkiančios ir žmogui, ir gamtai nei atvirkščiai (net nesinori prisiminti medienos „užkonservavimo“ naudojant varį ir arseną, kurie buvo griežtai uždrausti).
Pažeista mediena
Taigi, prieš perkant medienos žaliavą arba jos produktus, būtų gerai žinoti, kaip ji buvo apdorota. Šiuo metu populiariausi yra keli sprendimai. Vienas jų – impregnavimas (paviršinis ir giluminis-vakuuminis) specialiu antiseptiku. Pirmuoju atveju mediena yra apipurškiama arba mirkoma antiseptike, antruoju antiseptikas įspaudžiamos į medienos struktūrą naudojant vakuumą ir slėgį. Pamatyti, jog buvo naudojamas būtent šis metodas nesunku, paprastai ant medienos nuo vario ir aktyvių biocidų lieka žalios spalvos pėdsakai. Kol kas žinių, kad ši medžiaga kenksminga – nėra ir šis būdas gana plačiai paplitęs.
Giluminis vakuuminis medienos apdorojimas
Antras variantas, kaip išvengti kenkėjų draugijos ir išsaugoti sveikas namo sienas ar terasos grindis bent 70 metų – medienos apdorojimas aukšta temperatūra, kur nenaudojamos jokios medžiagos, nes visą darbą atlieka karštis. Daugiau apie tai galite rasti straipsnyje Daugiau apie tai galite rasti straipsnyje „Terminio medienos apdorojimo tyrinėjimai“. Trečias variantas – pirkti medieną iš tokių medžių, kurie yra „neskanūs“ graužikams ir ilgaamžiškesni, bet paprastai tai reiškia, kad tai bus ilgai augantys, egzotinių miškų medžiai, kurie kainuoja daug perkančiajam, bet dar daugiau – gamtai, kuri juos praranda.
Fasado apdaila iš termiškai apdorotos medienos
Iš trijų išvardintųjų, mažiausiai abejonių kelia tas būdas, kuriame nenaudojama jokia medžiaga. Šiuolaikinis vartotojas vis dėlto ieško harmoningo sprendimo – įperkamo, saugaus sveikatai ir daugiau ar mažiau nekenkiančio aplinkai. Kas perspektyvoje? Iš tiesų, šiandien dedama daug pastangų atsisakyti medienos „konservavimui“ naudoti medžiagas, kuriose yra sunkiųjų metalų. Gręžiamasi į lengvesnes medžiagas (pavyzdžiui, borą), tačiau problema, jog jos ilgainiui iš medienos išplaunamos. Dar vienas variantas – naudotas nuo seniausių laikų, beje, kaip ir medienos kaitinimas – aliejai, tačiau jie taip pat turi savo pasekmes. Jie nudažo medieną tamsiai ruda spalva ir pablogina dažymą. Be to, padidina jos degamą ir skleidžia aštroką kvapą, tad rekomenduojama naudoti tik lauko sąlygomis.